14. 04. 12

Balandžio 24 d. 18 val. - SEMINARAS VISAI ŠEIMAI. 

TEMA - Tėvų ir vaikų santykiai. Kelias į tarpusavio supratimą, prisimenant savo vaikystę, jaunystę ir šiandienos realijas.         

Vedėja -  Eglė Dirvanauskienė

 

14. 04. 12

 

 

DVASINIS SEMINARAS apie pozityvų ir negatyvų mastymą, kuris gali padėti įgyvendinti savo svajones, suvedė žmones, kurie nori surasti savo kelią į sėkmę.

Seminarą pradėjo Tamara Lozovskaja mintimi "Viskas priklauso nuo mūsų mastymo".

Mintys - tai ne menkniekis, o judanti jėga. Kaip aš galvoju, taip aš ir gyvenu. Akys - tai sielos veidrodis, o siela - mintis. Pirmiausia, pozityvios ir negatyvios mintys gimsta mūsų galvose. Jeigu laiku neatmeti, tai būtinai įvykdysi, tai - ką galvoji. Todėl, kad mintis juda ir tai yra mūsų ateitis.

Mintys - tai laisva žmogaus valia. Dievas sukūrė žmogų su laisva valia, todėl tik žmogus priimą sprendimą: mastyti, gyventi ir nugalėti baimę. Tikėjimas ir mastymas yra surišti. Žmogaus tikėjimas yra stipri jėga, bet ribota, o Dievo tikėjimas neišsenkantis, kuris stiprina Žmogų. Iš kur gimsta Dievo tikėjimas? Iš Dievo žodžio! Biblijoje rašoma Izajo 55:8 „Juk mano mintys ­ ne jūsų mintys, o mano keliai ­ ne jūsų keliai, ­ tai VIEŠPATIES žodis.". 

Tamara Lozovskaja dalinosi savo patirtimi ir mintimis, kurios ją vedė sekmės keliu. Jeigu Tu pozytyviai mastai ir tiki, tai tavo mintys ves Tave į sėkmę.

Pozityvią mintį reikia įgarsinti, tada keisis Tavo gyvenimas, artimųjų ir visuomenės.

Reikia stengtis bendrauti su pozityviasis žmonėmis, bet padėti ir tiem kas nori teigiamų permainų savo gyvenimę.

Niekada nepasiduok, jeigu aplinkui tamsa, ieškok jėgų iš Aukštybių ir eik į savo šviesų tikslą.

Džiaugemės susirinkusiais į seminarą, kurie aktyviai dalinosi savo patirtimis, dalyvavo kūrybiniame procese ir uždavinėjo aktualius klausimus.

Visų svarbiausia žmonės suprato: revizija savo gyvenimo prasidada su reviziją savo mąstymo.

 

Ačiū susirinkusiems, už nuoširdų bendravimą, šiltą atmosferą. - T. Lozovskaja

 

 

 

14. 04. 04

 

Netektis - kai prarandame kažką mums brangaus ir svarbaus. Mirtis - netektis,kuri įvyksta visiems laikams, ir jos negrįžtamume bei amžinume slypi pati didžiausia tragedija,pats didžiausias skausmas,kurį išgyvena žmogus...Niekaip negalime susitaikyti su požiūriu,kai išėjus Anapilin,atsidūstama:

 "Toks gyvenimas,taip buvo,taip bus,gyventi reikia toliau".

 Širdis ir protas su tuo nesutinka. Kiekvienas žmogus yra ypatingas, nepakartojamas. Tokia buvo V. Šimkienė. Jai išėjus, jos vietoje liko tuštuma.

Po sunkios, ilgos, net 10 metų trukusios kovos su vėžiu, iškeliavo Amžinybėn 2014 m. kovo 25 d.,sulaukusi 52 metų Valė Šimkienė, Kauno moterų klubo "Dorotė" steigėja.  Skausme palikusi vyrą, sūnų, brolius ir seseris, kolegas bei didžiulį būrį draugų.

"Jau laikas atsisveikint, sudiev sakyti laikas. Aš viską grąžinu,skiriuosi su jumis. Raktus nuo savo durų atiduodu. Tik gero žodžio paskutinų kart prašau." 

Velionei nereikėjo prašyti tarti gero žodžio. Žodžius įprasmina geri ir gražūs darbai. Ji buvo švelnios prigimties žmogus - dažnai drovi, kukli ir užsisklendusi,bet visąlaik jautri kitiems, Nors ir skubėdama palabindavo kolegas,kaimynus,vaikus,domėdamasi kaip sekasi jiems,jų šeimos nariams,ir visiems surasdavo gerą žodį,patardavo,padėdavo. Rėmė juos ne tik moraliai, bet ir  materialiai...                                                                  

Tai didelių vertybių ieškančios,abejojančios ir besikankinančios sielos žmogus. Tai buvo žmogus,gyvenęs nesavanaudišką gyvenimą. Žmonės sakydavo - "Valytė serga mūsų ligomis,kas daugiau padės,jei ne ji". Tačiau pati niekada nesiskųsdavo,net ir palaužta sunkios ligos kentėjo kantriai,neaimanuodama. Būdama stipraus charakterio,net ir sirgdama,gulėdama ligoninėje,kol pajėgė, Valytė padėdavo pagalbos reikalingiems žmonėms,ieškojo kelių,kaip palengvinti žmonių, o ypač vaikų likimus. Bendraudavo telefonu,priimdavo svečius ir džiaugdavosi jų viešnage. Tylos ir ramybės valandėlėmis melsdavosi...Linkėjo žmonėms surasti savo kelią,nebijoti klysti,klupti ir vėl keltis, ir visuomet išlikti teisingais ir dorais žmonėmis. Tikėti ir mylėti.  Labai norėtųsi,kad jos gerumo neužmirštų jos buvę mokiniai, kolegos, draugai.

Moterų klube "Dorotė"  vedė sielos koliažus. Sielos koliažas - tai sielos veidrodis. Per jį, mes pažinome ją, kaip be galo šiltą klubo narę.                            

Ji buvo aukštos kultūros, taurios  širdies žmogus. Santykiuose su aplinkiniais pasižymėjo aukšta tolerancija, erudicija  ir dideliu geranoriškumu visiems. Buvo labai stropi,pareiginga, atsakinga, labai punktuali, mandagiai reikli. Sugebėjo būti ne tik darbšti,bet ir taktiška, mokėjo derinti reiklumą ir jautrumą,turėjo tai,kas būdinga didelėms ir šviesioms asmenybėms. Dėl tokio būdo ji buvo mylima ir gerbiama...Kaip gyveno,taip ir išėjo iš gyvenimo - tyliai,ramiai, oriai,neverkšlendama.

"Mylėk gyvenimą,koks jis yra...Mylėk jį kaskart kai gimsti ir kaskart,kai esi prie mirties slenksčio. Tačiau niekada nemylėk be Meilės"

Mylėkite save,mylėkite žmones,mylėkite gyvenimą,branginkite jį. Taip kaip jį mylėjo Valė Šimkienė,meiliai visų vadinama - Valytė. 

Ji išliks gyva atmintyje šimtų žmonių,kuriems ji buvo mokytoja,kolegė,draugė, bendramintė, sesė,žmona,mama, guodėja,patarėja.

                                                                                                                           Klubo prezidentė - Janina Šliogerė

Į viršų